„Kalba – tai miestas, kurio statybai kiekvienas Žmogus, gyvendamas Žemėje, atsineša savo akmenį. Nuo pat mažens turime skatinti ir pačius mažiausius Žemės gyventojus atsinešti bent po mažytį akmenėlį į kalbos miesto statybą. Vaiko kalba – ypatinga, tai raktas į jį supantį pasaulį“ (E. V. Emersonas). Kalbos savaitės tikslas – bendradarbiaujant su darželio bendruomene, organizuoti įvairias veiklas, orientuotas į vaikų kalbą (turtinti vaikų šnekamąją kalbą, tobulinti tartį, skatinti domėtis tarmėmis bei kitomis kalbomis). Pirmadienį skyrėme savo vardo bei grupės pavadinimo raidėms „Mano raidelė – gražus garselis“ (mankštos kūrimas pagal nurodytas raides, kasryt ugdytiniai piešė kvadratėlį, kuriame įrašė vardo raidę, taip pat kūrė raidę įvairiomis technikomis). Antradienį mankštinome liežuvėlį: artikuliaciniams pratimams naudojome riestainius, „sekėme liežuvėlio“ pasakas. Trečiadienį skyrėme tarmėms bei pavadinome „Žodžiai skamba vis kitaip“. Vyresnieji įstaigos vaikai susipažino su Lietuvos etnografiniais regionais. Visi ugdytiniai turėjo galimybę paklausyti pasakos „Dangus griūva“, įgarsintos įvairiomis tarmėmis, išgirsti bei pasimokinti įvairių posakių bei paklausyti mūsų įstaigos direktorės A. Baltuonienės vaikystės prisiminimus apie ožkelę dzūkiškai. Ketvirtadienį pažinome kitų šalių kalbas. Žiūrėjome Kakės Makės pasakojimą apie kalbas, mokinomės pasakyti „Labas“ ir „Ačiū“ užsienio kalbomis bei sužinojome, kas yra gestų kalba. Savaitę pabaigėme pakartodami tai, ką mokinomės bei „Šokiu su abėcėle“. Taip pat skyrėme dėmesio smulkiosios motorikos lavinimui, kadangi vikrūs piršteliai – tai raiškūs žodeliai.
Direktorės A. Baltuonienės vaikystės prisiminimus apie ožkelę dzūkiškai žiūrėti čia Dovilės Zabitienės inf.
